The most insignificant things make me cry.
But the tragedies have never seen me cower.

The very reason that my heart beats. 
That my sun rises and my world turns.
The very reason that I am. 
Oh, as he said. Only my life.

♥♥dflkgjsdkljf

Su Tevo Diena, Teti.
Nors ir kaip ten bebutu.
Nesvarbu. Dabar. Svarbu tada. Svarbu tai, kad is visu teciu Tu buvai (esi), geriausias. Ir gal as Tau niekad nesakiau, kad myliu. O gal karta ar du. Taip vat paprastai. Myliu. Ir tiek. Bet juk Tu man irgi to daznai nesakei. Nors viskas ka Tu darei buvo savotiskas 'myliu.' Tu mokejai mane myleti neistardamas nei zodzio, o as mokejau Tave skaudinti. 
O sudauzius Tavo sirdi, liezuvis neapsiversdavo pasakyt, kad myliu. Kas patiketu? 
Bet juk Tu supranti, are ne? Juk Tu visada viska supranti, juk Tu visada supratai. Iki tada. Iki paskutinio karto, iki to karto kai as perlenkiau lazda, iki tada kai pasakei, kad daugiau manes nebesupranti. 
O man buvo kas. 
Na, bet ne esme. Daug kas atsitiko, daug kas galejo atsitikti, daug kas galejo ne.
Bet as Tave myliu, Teti. Mylejau visada, visada mylesiu. Aciu Tau uz viska.
Aciu.
Taip labai aciu, kad zodziais neapsakysi.
Taip labai aciu. 
Atsiprasau. Atsiprasau uz viska, atsiprasau, kad nesupratau ka turiu, atsiprasau, kad nemokejau Tau parodyti kaip man Taves reikia.
Bet, zinok, geresnio tecio negali buti. Niekada nebuvo.

Sapnavau Tave...
O, Dieve mano, kaip as Taves pasiilgstu.

Comment. And I just might add you.